Kas nusako vandens kokybę? Kokie būtini komponentai kokybiškam vandeniui? Kas įtakoja vandens kokybę? Ar gerti „žalią“ vandenį iš čiaupo sveika? Į šiuos ir kitus klausimus gimnazistams kovo 23d. paskaitoje atsakė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Danutė Kriščiūnienė.

Lietuvoje geriamo vandens šaltinis – požeminis vanduo. Vanduo yra kalcio magnio hidrokarboninės sudėties, silpnai šarminis, turintis pH bei mažai mineralinių medžiagų. Giliai po žeme esantis vanduo yra pats švariausias, nes yra apsaugotas nuo išorinio aplinkos poveikio. Paskaitoje gimnazistai sužinojo, kad vandens saugos ir kokybės reikalavimai Lietuvoje griežtai reglamentuoti įstatymais. Už geriamo vandens kokybę atsako tiekėjai, kurie yra griežtai kontroliuojami.

Vandenį mes ne tik geriame, bet ir prausiamės, jo įkvepiame su oru. Mažai drėgmės turintis oras džiovina mūsų kvėpavimo takus, pažeidžia plaučių audinius. Vanduo reikalingas ir tam, kad galėtume prakaituoti, jo randasi ir mūsų kraujyje, limfoje, virškinimo sultyse, ląstelėse ir audiniuose, kurios nuolat keičiasi. Kiek vandens gauna organizmas, tiek jo pašalina. Vandens apykaita yra žmogaus organizmo medžiagų apykaitos dalis.

Gimnazistai minėdami Pasaulinę vandens dieną rinkosi prie Imsrės upelio, kur pagerbė vandenį pasroviui leisdami vainikėlius. Vėliau išvyka tęsėsi prie Greičių šaltinio, iš kur parsivežė gaivaus gėlo vandens. Ne veltui romėnų patarlė sako: „Pažvelk į vandens lašą ir tu pamatysi visą pasaulį.“ Tik ištroškęs pajauti, koks saldus yra gėlas vanduo.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Danutė Kriščiūnienė