Tauta negali augti ir stiprėti, jei ji neturi mokslo ir rašto. O be rašto skursta ir kalba. Kovojant dėl rašto, dėl spaudos, kartu ir kalbos kovota. XVII a. — XIX a. sulenkėję Lietuvos bajorai beveik nebevartojo gimtosios kalbos, kai kurie ir visai jos nebemokėjo. Reikėjo, kad senoji ir gražioji mūsų kalba išliktų, kad savo būdo ir vertės nenustotų. Reikėjo tą kalbą valyti ir gryninti, kad ji tiktų ne tik paprastam kasdieniškam pasikalbėjimui, bet ir mokslui, raštui. Gelbėti lietuvių kalbą ir žadinti tautą suskato išsilavinę pažangūs lietuviai, neabejingi savo krašto kultūrai, gimtajai kalbai ir spausdintam žodžiui.

Bibliotekininkių Ilonos ir Vaidos parengtoje parodoje pristatomi žymiausi lietuvių kalbos puoselėtojai.