Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija – tai kokybiško ugdymo ir ugdymosi, moderni, nuolat tobulėjanti švietimo institucija, padedanti jaunam žmogui, įkvepianti visą bendruomenę sėkmingai veikti besikeičiančioje ir nuolat besimokančioje visuomenėje.
Pagrindinė vertybė – žmogus. Tolimesnis sėkmės laidas bendravimas ir bendradarbiavimas, vienų geranoriška pagalba kitiems, saugi aplinka visiems.
Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija
Vydūno g. 15, Jurbarkas tel. (8 447) 72 561 el.paštas rastine@jurbarkogimnazija.lt
Pamokų laikas
| 1. | 8:00-8:45 |
| 2. | 8:55-9:40 |
| 3. | 9:50-10:35 |
| 4. | 10:55-11:40 |
| 5. | 12:00-12:45 |
| 6. | 12:55-13:40 |
| 7. | 13:45-14:30 |
| 8. | 14:35-15:20 |
Naujos knygos gimnazijos bibliotekoje
2019 lapkritis
Jūsų laukia naujos, nuostabios, nepaprastai įdomios knygos!
Bibliotekininkės Vaida, Ilona
Juozas Tumas-Vaižgantas
Vaižgantas gimė 1869 metais Anykščių rajone, Malaišiuose. 150-mečio proga 2019-ieji paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. Jis buvo vienas iš tų žmonių, apie kuriuos sakoma „pralenkęs savo laikmetį“. Kunigas Tumas visuomet buvo užsiėmęs visuomenei naudinga veikla, tartum spinduliavo gėrį ir tuo gėriu bandė užkrėsti kitus. Vaižgantas aktyviai dalyvavo knygnešių veikloje, neabejotinas ir jo vaidmuo kuriant modernią bei laisvą Lietuvą. Dėl savo liberalaus požiūrio, vos atvykęs į Kauną, jis tapo miesto legenda, kuria vieni žavėjosi, o kiti – peikė. Sakoma, kad svarbiausia Vaižgantui buvo laisvė, todėl net ir aršiai kritikuojamas, jis išliko savimi.
Naujos knygos gimnazijos bibliotekoje
2019 gegužė
Jūsų laukia naujos, nuostabios, nepaprastai įdomios knygos!
Bibliotekininkės Vaida, Ilona
Naujos knygos gimnazijos bibliotekoje
2019 vasaris
Jūsų laukia naujos, nuostabios, nepaprastai įdomios knygos!
Bibliotekininkės Vaida, Ilona
LIETUVIŲ KALBOS DIENOS
Tauta negali augti ir stiprėti, jei ji neturi mokslo ir rašto. O be rašto skursta ir kalba. Kovojant dėl rašto, dėl spaudos, kartu ir kalbos kovota. XVII a. — XIX a. sulenkėję Lietuvos bajorai beveik nebevartojo gimtosios kalbos, kai kurie ir visai jos nebemokėjo. Reikėjo, kad senoji ir gražioji mūsų kalba išliktų, kad savo būdo ir vertės nenustotų. Reikėjo tą kalbą valyti ir gryninti, kad ji tiktų ne tik paprastam kasdieniškam pasikalbėjimui, bet ir mokslui, raštui. Gelbėti lietuvių kalbą ir žadinti tautą suskato išsilavinę pažangūs lietuviai, neabejingi savo krašto kultūrai, gimtajai kalbai ir spausdintam žodžiui.