Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija

JURBARKO ANTANO GIEDRAIČIO–GIEDRIAUS GIMNAZIJOS VEIKLOS APRAŠAS

2009–2010 m. m.

2010-06-07
Jurbarkas

Parsisiųsti dokumento PDF versiją

BENDROS ŽINIOS APIE MOKYKLĄ

I. Mokyklos pavadinimas: JURBARKO ANTANO GIEDRAIČIO–GIEDRIAUS GIMNAZIJA.
Kodas 290917890
Įsteigimo metai: 1918 m.
Telefonas (8 447) 72 561, faksas (8 447) 79012
El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Interneto svetainė: www.jurbarkogimnazija.lt
Mokomoji kalba: Lietuvių kalba.

II. Gimnazijos direktorius Alvydas Januškevičius, 2 vadybinė kategorija, vyresnysis matematikos mokytojas.

III. Gimnazijos taryba:
Gimnazijos tarybos pirmininkė – Edita Rudzianskaitė
Nariai:
Mokytojai:
Janina Ašutaitytė;
Danutė Dzimidavičienė;
Remigijus Brazaitis;
Tėvų atstovai:
Gražina Gadliauskienė;
Skirmantas Mockevičius;
Algimantas Vizbaras;
Gražvydas Mileris.
Moksleiviai:
Ignas Skrodenis,  3Gd klasė
Greta Varkalaitė, 3Ga klasė
Greta Danaitytė, 2Gc klasė
Vytautas Norkus 2Ge klasė.

IV. Gimnazijos vizija
Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija – tai kokybiško ugdymo ir ugdymosi, moderni, nuolat tobulėjanti švietimo institucija, padedanti jaunam žmogui, įkvepianti visą bendruomenę sėkmingai veikti besikeičiančioje ir nuolat besimokančioje visuomenėje.
Pagrindinė vertybė – žmogus. Tolimesnis sėkmės laidas bendravimas ir bendradarbiavimas, vienų geranoriška pagalba kitiems, saugi aplinka visiems. Kiekvienos veiklos aiškus tikslas ir programa veda į efektyvią, nuolat atsinaujinančią mokyklą. Ateityje turėtų būti tokia įstaiga, kurioje dirbtų vien kvalifikuoti specialistai, sukurta labai gera materialinė bazė, ugdy­tiniai pasiekia aukštus rezultatus.

Gimnazijos misija
- Kiekvienam mokiniui teikti prieinamą, kokybišką pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą ir rengti aukštojo mokslo studijoms;
- padėti asmeniui įgyti socialinę bei kultūrinę kompetenciją ir būti savarankišku, veikliu , atsakingu žmogumi, norinčiu nuolat mokytis bei kurti savo ir bendruomenės gyvenimą;
- padėti suvokti šiuolaikinį pasaulį, sudaryti sąlygas mokytis ir tenkinti pažinimo poreikius;
- siekti naujų kompetencijų, reikalingų jo profesinei karjerai ir gyvenimo įprasminimui, ugdyti kūrybines galias.

Gimnazijos filosofija
Gimnazijos veiklos principai–demokratiškumas, bendradarbiavimas, partnerystė.
Pagrindinės vertybinės nuostatos – kūrybiškumas, darbštumas, pasitikėjimas, sąžiningumas, pilietiškumas, patriotizmas.

Gimnazijos vertybės
Gimnazija- besimokanti organizacija.
mokymasis – nenutrūkstantis patirties kaupimo ir tobulėjimo procesas;
mokinys – didžiausia vertybė; jo veikla pripažįstama ir vertinama;
mokykla – moderni, turinti tradicijas;
mokytojai – pasirengę naujoms idėjoms; aukštos kvalifikacijos, kūrybiški ir iniciatyvūs, geba atlikti kritiškai pagrįstą veiklos analizę; deramai atstovauja  savo dalykui;
partnerystė – visų bendruomenės narių santykiuose;
pagarba individualybei ir asmeninė atsakomybė.

2009–2010 mokslo metų gimnazijos veiklos prioritetai:

1. Mokinių saugumo užtikrinimas;
2. Gabiųjų mokinių ugdymas;
3. Ugdymo(si) kokybė.

V. Gimnazijoje vykdomos ir nuostatuose įteisintos formaliojo švietimo programos

Pagrindinio (antroji pakopa) ir vidurinio ugdymo programos.
Formaliojo ir neformaliojo švietimo programų vykdymas.
Pagal gimnazijos nuostatus gimnazijoje yra įteisintos ir teikiamos pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo programos. Neformaliojo švietimo siūlomų veiklų pasiūla skirta socialinėms, kultūrinėms, asmeninėms, edukacinėms, profesinėms ir kitoms kompetencijoms ugdyti. Sudaromos visos sąlygos vaiko kompetencijoms ugdytis per pasirinktą veiklą. Siūlomos veiklos ir mokymosi būdai yra prieinami visiems vaikams pagal amžių, išsilavinimą, turimą patirtį, nepriklausomai nuo socialinės padėties. Ugdymas individualizuojamas pagal kiekvienam vaikui reikalingą kompetenciją, atsižvelgiant į jo asmenybę, galimybes, poreikius ir pasiekimus ir vaikai laisvai  renkasi tinkamas veiklas kompetencijoms ugdyti, dalyvauja jose savo noru ir niekieno neverčiami.
Neformaliojo vaikų švietimo tikslas yra per kompetencijų ugdymą formuoti asmenį, sugebantį tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius.      

Neformaliojo vaikų švietimo uždaviniai:      
1. ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikio tenkinimą;      
2. ugdyti pilietiškumą, tautiškumą, demokratišką požiūrį į pasaulėžiūrų, įsitikinimų ir gyvenimo būdų įvairovę;
3. lavinti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje;       
4. spręsti socialinės integracijos problemas: mažiau galimybių turinčių (esančių iš kultūriškai, geografiškai, socialiai - ekonomiškai nepalankios aplinkos ar turinčių specialiųjų poreikių ir ypatingų poreikių (itin gabių ir talentingų) vaikų, socialinių problemų sprendimas.     

Gimnazija:
laiduoja programos turinio lankstumą, programos turinio ir jo perteikimo būdų dermę;
mokymosi aplinka gimnazijoje bei mokinių mokymosi krūvis atitinka higienos normas ir teisės norminių aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus ir laiduoja švietimo programų vykdymą.

VI. Ugdymo plano lentelės ir ugdymo plano teikiamos pasirinkimo galimybės

UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2009–2010 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo planas reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą gimnazijoje. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais sudaromas 2009–2010 ir 2010–2011 mokslo metų gimnazijos ugdymo planas.
2. Ugdymo plano tikslas:
2.1. sudaryti gimnazijoje galimybes kiekvienam besimokančiajam įgyti kompetencijų – žinių, gebėjimų ir nuostatų.
3. Gimnazijos ugdymo plano uždaviniai:
3.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą dalykų programoms įgyvendinti mokantis pagal Ugdymo programas;
3.2. aprašyti pagrindinius ugdymo pritaikymo pagal mokinių poreikius būdus (individualizuojant ir diferencijuojant, integruojant, kt.);
3.3. nustatyti reikalavimus ugdymo procesui gimnazijoje organizuoti;
4. Gimnazijos ugdymo plane vartojamos sąvokos:
Dalyko modulis – iš anksto apibrėžta, savarankiška ugdymo ar mokymo dalyko programos dalis.
Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu (ar elektroniniu būdu) atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai patikrinti baigus dalyko programos dalį.
Mobilioji grupė – mokinių grupė dalykui, dalyko moduliui diferencijuotai mokyti, pedagoginei ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.
Mokinio individualus ugdymo planas – mokinio, besimokančio pagal vidurinio (atskirais atvejais pagrindinio) ar specialiojo ugdymo programą, pasirinkti mokytis per tam tikrą laikotarpį (pvz.: dvejiems ar vieneriems metams, pusmečiui) dalykai, dalykų kursai ir moduliai, suderinti su mokyklos galimybėmis.
Gimnazijos ugdymo planas – pagal Bendruosius ugdymo planus, mokinių poreikius ir gimnazijos galimybes parengtas Bendrųjų programų, tvirtinamų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – Bendrosios programos) įgyvendinimo planas.
Pagilintas dalyko mokymas – dalyko mokymas pagal išsamesnę programą, kuriai skiriama daugiau pamokų.
Pamoka – nustatytos trukmės mokytojo organizuojama kryptinga mokinių veikla, kuri padeda pasiekti Bendrosiose programose numatytų tikslų ir planuojamų rezultatų (kompetencijų).
Pasirenkamasis dalykas – mokyklos siūlomas ir mokinio laisvai pasirenkamas dalykas.
Privalomasis dalykas – dalykas, kurį mokinys privalo mokytis pagal Ugdymo programą.
Teminis arba ilgalaikis dalyko planas – dalyko ugdymo ir turinio gairės, mokytojo parengtos atsižvelgiant į numatomus mokinių pasiekimus pagal Bendrąsias programas, tvirtinamas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro.
Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.